Elektros sužalojimas sukelia vietinius ir bendrus žmogaus kūno sutrikimus, todėl pirmoji pagalba elektros smūgio atveju turi būti suteikta nedelsiant.

Turinys
- 1 Pirmosios pagalbos teikimo nukentėjusiajam priemonės
- 2 Nukentėjusiojo paleidimas nuo elektros srovės veikimo
- 3 Nukentėjusiojo būklės įvertinimas
- 4 Sužalojimo pobūdžio nustatymas
- 5 Vykdyti veiksmus, siekiant išgelbėti auką
- 6 Nukentėjusiojo gyvybinių funkcijų palaikymas iki medicinos personalo atvykimo
- 7 Iškviesti greitąją pagalbą arba savarankiškai organizuoti nukentėjusiojo gabenimą į gydymo įstaigą
Pirmosios pagalbos teikimo nukentėjusiajam priemonės
Žmogaus sveikata ir gyvybė priklauso nuo to, kaip greitai bus imtasi pirmosios pagalbos priemonių nukentėjusiam nuo elektros srovės. Net nereikšmingo, kaip gali atrodyti, elektros šoko pasekmės gali atsirasti po kurio laiko, būklė gali pablogėti dėl širdies raumens aprūpinimo krauju pažeidimo.
Pirmosios pagalbos teikimas nukentėjusiems nuo elektros srovės prasideda nuo elektros srovės nutraukimo.Asmuo, esantis šalia nukentėjusiojo, pirmiausia turi išjungti maitinimą įvykio vietoje, priklausomai nuo elektros šaltinio:
- išjungti elektros prietaisą, jungiklį;
- nuimkite elektros laidą nuo aukos sausu pagaliuku;
- įžeminimo srovės šaltiniai;
- traukite žmogų už drabužių, jei jie yra sausi (tai reikia daryti tik viena ranka).
Neapsaugotomis rankomis negalima liesti atvirų nukentėjusiojo kūno vietų, pirmoji pagalba nukentėjusiems turi būti teikiama laikantis saugos taisyklių. Po to būtina įvertinti nukentėjusiojo būklę, suteikti jam ramybę. Jei pažeidimas vietinis, nudegimus reikia gydyti ir uždengti tvarsčiu. Esant dideliems pažeidimams, gali prireikti dirbtinio kvėpavimo.
Nepriklausomai nuo elektros smūgio laipsnio ir nukentėjusiojo būklės, turėtumėte iškviesti gydytoją arba savarankiškai nuvežti asmenį į artimiausią ligoninę.
Nukentėjusiojo paleidimas nuo elektros srovės veikimo
Elektros smūgio laipsnis priklauso nuo buitinės technikos ar pramoninės instaliacijos įtampos. Elektros sužalojimas gali atsirasti ne tik prisilietus prie srovės šaltinio, bet ir dėl kontakto su lanku (ypač esant didelei drėgmei).
Kuo greičiau izoliuokite elektros šaltinį, tačiau turite atsiminti apie savo saugumą. Dažnai gelbėtojas pats tampa srovės poveikio auka, jei nepaiso saugos taisyklių.
Jei šoką patyręs asmuo yra aukštyje (stogas, kopėčios, bokštas ar stulpas), reikia imtis priemonių apsaugoti jį nuo kritimo ir papildomų sužalojimų.Jei gelbėjimo operacija atliekama patalpoje, tuomet išjungus elektros prietaisą šviesa gali visiškai užgesti, vadinasi, gelbėtojas privalo su savimi turėti žibintą ar žvakę.
Atleidžiant nukentėjusįjį, reikia mūvėti dielektrines pirštines, guminius kilimėlius ir kitas panašias nelaidžias apsaugos priemones. Izoliaciniai spaustukai padės apsaugoti jus nuo aukštos įtampos poveikio.
Jei elektros laidas yra tvirtai prispaustas nukentėjusiojo rankoje ir nėra galimybės išjungti peilio jungiklio, tada srovės šaltinį reikia nupjauti kirviu su medine ar plastikine rankena.
Naudojant elektros apsaugos priemones, nukentėjusįjį reikia tempti bent 4 m, jei nelaimė įvyko patalpoje. Profesionalūs elektrikai, turintys leidimą atlikti pavojingus darbus, trumpai jungdami lauko skirstyklą, laikosi 8 m žingsninės įtampos zonos. Prie aukštos įtampos smūgio auką galima priartėti tik su dielektriniais batais ir „žąsies žingsniu“, nepakeliant kojų nuo žemės.
Medicininė pagalba dėl elektros šoko turėtų būti suteikta kiekvienam nukentėjusiam asmeniui, net jei sužalojimas yra nesunkus, žmogus neprarado sąmonės ir atrodo sveikas.
Nukentėjusiojo būklės įvertinimas
Pirmoji pagalba elektros smūgio atveju suteikiama įvykio vietoje iš karto po jo išjungimo.
Skiriami 4 elektros sužalojimo laipsniai, pagal pažeidimo pobūdį įvertinama nukentėjusiojo būklė ir nustatomi pagalbos suteikimo veiksmai:
- pirmasis laipsnis - yra konvulsinis raumenų susitraukimas be sąmonės praradimo;
- antrojo laipsnio - konvulsinis raumenų susitraukimas lydi sąmonės netekimą;
- trečiasis laipsnis - sąmonės netekimas, spontaniško kvėpavimo požymių nebuvimas, širdies veiklos pažeidimas;
- ketvirtas laipsnis – klinikinės mirties būsena (nėra pulso, išsiplėtę akių vyzdžiai).
Norint išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę, svarbu ne tik greitai jį išlaisvinti nuo srovės padarinių, bet ir per pirmąsias 5 minutes pradėti gaivinimą, jei sustojus širdžiai ar netekus sąmonės.
Sužalojimo pobūdžio nustatymas
Srovės veikimo žala gali būti vietinė ir bendra. Jų sunkumas turi būti įvertintas iš karto po to, kai žmogus paleidžiamas iš elektros srovės poveikio zonos.
Vietinės apraiškos yra nudegimai srovės įėjimo ir išėjimo vietose („srovės ženklai“), kurie forma (suapvalinta arba linijinė) pakartoja šaltinį, jų spalva gali būti purvinai pilka arba šviesiai geltona. Skausmas dėl odos nudegimų gali būti arba ne. Elektros pažeidimas sukelia sausą odos nekrozę, dėmės ryškesnės srovės patekimo vietoje, priklausomai nuo smūgio stiprumo, nudegimas gali būti paviršinis arba gilus.
Nutrenkus žaibui, ant žmogaus kūno atsiranda išsišakojusių mėlynų dėmių, kurias sukelia kraujagyslių išsiplėtimas („žaibo požymiai“), o bendrieji kūno pažeidimo požymiai yra sunkesni (kurtumas, nebylumas, paralyžius).
15 mA kintamoji srovė sukelia traukulius, o 25-50 mA – kvėpavimo sustojimą, o dėl balso stygų spazmo žmogus negali išsikviesti pagalbos. Esant tokiai situacijai, nuolat veikiant srovei, įvyksta širdies sustojimas. Tokiam sunkiam sužalojimui būdingi požymiai bus odos blyškumas, išsiplėtę vyzdžiai, miego arterijos pulso nebuvimas ir kvėpavimas.Tokia būsena fiksuojama kaip „įsivaizduojama mirtis“, tai yra, žmogus savo išvaizda mažai skiriasi nuo mirusiojo.
Esant nedideliam pažeidimo laipsniui (be sąmonės praradimo), žmogus, be stipraus išgąsčio, patiria galvos svaigimą, raumenų drebulį, regėjimo sutrikimus.
Užsitęsę raumenų mėšlungis pavojingi, nes juose kaupiasi pieno rūgštis, išsivysto acidozė ir audinių hipoksija. Asmuo gali pradėti tinti smegenis ir plaučius. Šią būklę lydi vėmimas, putojančios išskyros iš burnos ir nosies, sąmonės netekimas, karščiavimas.
Vykdyti veiksmus, siekiant išgelbėti auką
Tačiau ir dėl lengvo sužalojimo, ir dėl stipraus smūgio požymių reikia suteikti pirmąją pagalbą elektros smūgio atveju. Laukiant greitosios medicinos pagalbos komandos, nukentėjusiajam turi būti suteiktas visiškas poilsis. Jis turi būti paguldytas ant lygaus kieto paviršiaus, neleisti judėti ir keltis, nes dėl kraujotakos sutrikimų galimos rimtos komplikacijos.
Odą aplink nudegimus reikia apdoroti jodo arba kalio permanganato tirpalu, tada užtepti sausais tvarsčiais. Jeigu žmogus sąmoningas, jam duodama nuskausminamųjų (Analgin, Amidopyrine ir kt.), raminamųjų (valerijono tinktūros, ankilozinio spondilito ir kt.).
Jei žmogus alpsta, bet tuo pat metu jaučiamas pulsas, reikia jį išlaisvinti nuo kvėpavimą gniaužiančių drabužių (nusiimti ar atsegti), pauostyti amoniako ar apšlakstyti veidą vandeniu. Po to nukentėjusįjį reikia duoti atsigerti šiltos arbatos ar vandens ir šiltai uždengti.
Esant sunkioms būklėms, kurias lydi klinikinės (įsivaizduojamos) mirties simptomai, reikia imtis gaivinimo priemonių.Sustojus širdžiai, gali gelbėti priešširdinis smūgis: per pirmąsias sekundes kumščiu į krūtinkaulį reikia duoti 1-2 smūgius. Staigus sustojusios širdies sukrėtimas sukelia defibriliacijos efektą.
Jokiu būdu negalima smūgiuoti į krūtinę mažiems vaikams, nes tai gali sužaloti vidaus organus. Priešširdinio šoko poveikis gali paglostyti kūdikio nugarą.
Po to vienu metu atliekamas dirbtinis kvėpavimas (16-20 įkvėpimų per minutę iš burnos į burną arba iš burnos į nosį) ir netiesioginis širdies masažas.

Nukentėjusiojo gyvybinių funkcijų palaikymas iki medicinos personalo atvykimo
Pirmoji pagalba nukentėjusiam nuo elektros srovės turi būti suteikta prieš atvykstant kvalifikuotam medicinos personalui, net jei gyvybės požymių (pulsas, kvėpavimas) nepasireiškia.
Jei širdies veikla neatsistato, bet sužeistam žmogui pulsuoja stambios arterijos, būna pavieniai įkvėpimai, gaivinimo sustabdyti nepavyksta. Kartais tai užtrunka ilgai, tačiau tai vienintelė galimybė išgelbėti patyrusio elektros šoką gyvybę. Dirbtinis kvėpavimas plakančia širdimi greitai pagerina ligonio būklę: oda įgauna natūralią spalvą, atsiranda pulsas, pradedamas nustatyti kraujospūdis.
Bandymus gaivinti galima nutraukti tik atsiradus biologinės mirties požymiams (vyzdžio deformacija, ragenos džiūvimas, lavoninės dėmės).
Iškviesti greitąją pagalbą arba savarankiškai organizuoti nukentėjusiojo gabenimą į gydymo įstaigą
Visos elektros šoko aukos yra hospitalizuojamos, todėl po bet kokio pralaimėjimo reikia kviesti greitąją pagalbą. Faktas yra tas, kad net per savaitę ar ilgiau gali pasireikšti kartotinis širdies sustojimas, antrinio šoko reiškiniai.
Nukentėjusįjį reikia vežti gulinčioje padėtyje. Transportavimo metu būtina atidžiai stebėti paciento būklę ir būti pasiruošus operatyviai suteikti pagalbą kvėpavimo sustojimo ar širdies veiklos atveju. Jei nukentėjusysis neatgavo sąmonės, gaivinimas turi būti tęsiamas transportavimo metu.






